Ar ekonomikos užkalbėjimai padės apsisaugoti nuo dar vienos krizės bangos?
September 9th, 2011
Jau kelias savaites šalyje spėliojama, ar kils antroji visuotinės krizės banga ir kaip ji gali paveikti Lietuvą. Premjeras A.Kubilius tikina, kad šį kartą mes gerai pasirengę globalioms finansų negandoms, o vieno iš švedų bankų ekonomistas N.Mačiulis teigia, kad dabar svarbiausia – lūkesčiai. Žodžiu, jei tik neklausysime blogų naujienų iš JAV ir kitų šalių bei nemažinsime vartojimo, dar vieno ekonomikos nuosmukio Lietuvoje išvengsime. Visa tai panašu į ekonomikos užkalbėjimus ir turi mažai ką bendro su realybe. Nei mes geriau pasirengę, nei vieni lūkesčiai lemia ekonominius procesus. Taigi, kas vyksta pasaulyje ir kaip tai atsilieps Lietuvai? Skaityti toliau »
Ar Lietuvai reikia euro?
July 11th, 2011
Norint įsivesti eurą, Lietuvai būtina laikytis Mastrichto kriterijų. Tai reiškia tolesnį biudžeto deficito ir išlaidų mažinimą bei žymiai rimtesnę nei dabar valdžios institucijų kovą su infliacija.
Kita vertus, euro zoną jau daugiau kaip metai krečia Graikijos skolos krizė, kuri gali priversti šią valstybę atsisakyti bendros valiutos, o tai reikštų euro eksperimento laidotuves. Norint pratęsti šį keistą ekonominį – politinį projektą, valstybės narės turi “susimesti” ir padėti Graikijai bei kai kurioms kitoms valstybėms.
BVP per metus augo 7,5 proc., smarkiai didėjo atlyginimai biudžetiniams darbuotojams ir socialinės išmokos. Klestėjo statybų verslas, nes bankų paskolų portfelis per metus padidėjo 38 procentais. Biudžeto deficitas – 4 proc., valstybės skola – 22 proc. , užsienio prekybos deficitas – 16 proc. BVP, infliacija – 10 procentų. Šie skaičiai – labai panašūs į Lietuvos ekonomikos rodiklius ir tendencijas 2007 m. ir 2008 m. pirmoje pusėje. Tačiau tai – ne Lietuvos, o praėjusių metų Baltarusijos makroekonominiai rodikliai. Skaityti toliau »
Klausimai kandidatui į Lietuvos banko valdybos pirmininko postą
March 17th, 2011
Kaip kandidatas į Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko postą (toliau – kandidatas) vertina LB veiklos rezultatus siekiant pagrindinio tikslo – kainų stabilumo užtikrinimo, ypač turint galvoje platesnį infliacijos apibrėžimą, apimantį pinigų ir kredito kiekio plėtrą bei nekilnojamojo turto kainų kitimą 2004–2010 m.? Skaityti toliau »
Kodėl vasarį smarkiai sumažėjo valstybės biudžeto pajamos, nors sparčiai atsigauna ekonomika?
March 15th, 2011
Finansų ministerija paskelbė pirmųjų dviejų mėnesių valstybės biudžeto pajamų plano vykdymo rezultatus. Jie – visai geri, nes pajamos, palyginti su praėjusiais metais, išaugo net 14 procentų. Šiek tiek – apie 50 mln. litų – trūksta iki pajamų plano vykdymo, tačiau tai nėra didelis atsilikimas. Pajamų augimas, siekiant užsibrėžto plano įvykdymo, turėtų būti apie 16 proc., tačiau juk ir 14 proc. – labai geras rezultatas! Skaityti toliau »
Krizė Lietuvoje – priežastys, padariniai ir pamokos
February 10th, 2011
Įvadas
JAV ir Europą vis dar purto didžiausia per pastaruosius 80 metų finansų ir ekonominė krizė, kurią sukėlė menkai prižiūrima ir ydingomis paskatomis bei labai rizikingais verslo modeliais grįsta finansų sistema. Bankai ir kiti finansų tarpininkai įvairiais būdais ir priemonėmis, siekdami kuo didesnių ir greitesnių pelnų, pastaruosius keliolika metų skatino privataus sektoriaus įsiskolinimą, taip sukeldami nekilnojamojo turto, vartojimo ir lūkesčių burbulus. Centriniai bankai ir vyriausybės daugelyje išsivysčiusių šalių taip pat prisidėjo prie šio ydingo proceso. Visi šie burbulai su trenksmu sprogo ir dėl to kilo ši krizė. Skaityti toliau »
Laisvosios rinkos institutas ir krizė – kodėl sakoma tik pusė tiesos?
December 3rd, 2010
Praėjusią savaitę Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) surengė konferenciją „Veiksmingi krizės įveikimo receptai“. Joje buvo aptariami įvairių šalių, taip pat ir Lietuvos, vyriausybių veiksmai prieš krizei prasidedant ir ją įveikiant.
Šio instituto atstovai dažnai – ir neretai pagrįstai – kritikuoja dabartinės ir ankstesniųjų Lietuvos Vyriausybių sprendimus, prisidėjusius prie krizės, tačiau kažkodėl beveik nieko nekalba apie komercinių bankų ir juos prižiūrinčio Lietuvos banko vaidmenį sukeliant šią krizę ir kovojant su jos padariniais. Skaityti toliau »
Klausimai premjerui A.Kubiliui
June 22nd, 2010
1. Ar tai, kad 2009m. pradžioje nebuvo sudaryta 15-20 milijardų litų dydžio paskolos ir konsultacijų sutartis su TVF nėra esminė šios vyriausybės klaida? Mažesnės palūkanos, spartesnis nebūtinų išlaidų mažinimas ir greitesnė viešojo sektoriaus pertvarka, konsultuojantis su TVF ekspertais, būtų leidę jau šiais metais papildomai sutaupyti ne mažiau kaip pusantro milijardo litų.
Ar Lietuva eina Graikijos keliu?
June 3rd, 2010
Dar prieš kelias savaites premjeras A.Kubilius Lietuvoje ir tarptautiniuose forumuose gyrėsi savo laimėjimais mažinant biudžeto deficitą ir stabilizuojant valstybės finansus. Atrodo, kad Lietuvos vyriausybei komplimentų negailėjo ir kai kurios tarptautinės institucijos, rodydamos ją pavyzdžiu Graikijai ir kitoms skolos krizę išgyvenančioms valstybėms.
Santūriai pagyrė Lietuvą ir praėjusią savaitę darbą Lietuvoje baigusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija. Tačiau po šio vizito premjeras vėl prabilo apie sudėtingą valstybės finansų padėtį ir apie tai, kad siekiant išvengti valstybės bankroto, neišvengiamai teks didinti mokesčius. Kas pasikeitė per šias kelias savaites? Skaityti toliau »
Ar atsistatydins Lietuvos banko valdyba?
May 5th, 2010
Lietuvos bankas – centrinis valstybės bankas – yra viena svarbiausių šalies institucijų. Šis bankas yra atsakingas už valstybės pinigų sistemos, kurią galima prilyginti visos ekonomikos kraujotakai, priežiūrą ir valdymą. Jis privalo užtikrinti, kad ši pinigų sistema funkcionuotų harmoningai bei sklandžiai ir prisidėtų prie tvarios ir stabilios ekonomikos plėtros. Skaityti toliau »
