Geofinansai

1. Ar tai, kad 2009m. pradžioje nebuvo sudaryta 15-20 milijardų litų dydžio paskolos ir konsultacijų sutartis su TVF nėra esminė šios vyriausybės klaida? Mažesnės palūkanos, spartesnis nebūtinų išlaidų mažinimas ir greitesnė viešojo sektoriaus pertvarka, konsultuojantis su TVF ekspertais, būtų leidę jau šiais metais papildomai sutaupyti ne mažiau kaip  pusantro milijardo litų.

Skaityti toliau »

Dar prieš kelias savaites premjeras A.Kubilius Lietuvoje ir tarptautiniuose forumuose gyrėsi savo laimėjimais mažinant biudžeto deficitą ir stabilizuojant valstybės finansus. Atrodo, kad Lietuvos vyriausybei komplimentų  negailėjo ir kai kurios tarptautinės institucijos, rodydamos ją pavyzdžiu Graikijai ir kitoms skolos krizę išgyvenančioms valstybėms.

Santūriai pagyrė Lietuvą  ir praėjusią savaitę darbą Lietuvoje baigusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija. Tačiau po šio vizito premjeras vėl prabilo apie sudėtingą valstybės finansų padėtį ir apie tai, kad siekiant išvengti valstybės bankroto, neišvengiamai teks didinti mokesčius. Kas pasikeitė per šias kelias savaites? Skaityti toliau »

Lietuvos bankas – centrinis valstybės bankas – yra viena svarbiausių šalies institucijų. Šis bankas yra atsakingas už valstybės pinigų sistemos, kurią galima prilyginti visos ekonomikos kraujotakai, priežiūrą ir valdymą. Jis privalo užtikrinti, kad ši pinigų sistema funkcionuotų harmoningai bei sklandžiai ir prisidėtų prie tvarios ir stabilios ekonomikos plėtros. Skaityti toliau »

Larsas Christensenas yra Danske banko vyriausiasis analitikas. Interviu vyko gegužės 2d. BTV laidoje „Svarbus pokalbis“. Laidos vedėjas – Stasys Jakeliūnas.

Šią savaitę Danske banko klientams jūs pristatėte apžvalgą, kurios pavadinimas – „Trapus pasaulio ekonomikos atsigavimas“. Sakykite, kaip šiame kontekste atrodo Lietuva? Ar jos ekonomika jau pakeliui į atsigavimą, ar vis dar yra trapi? Skaityti toliau »

Š.m. balandžio 22d. nuo penkių mano sąskaitų, esančių trijuose skirtinguose bankuose, buvo nurašyta vienoda suma – 332 litai, viso daugiau kaip  1600 litų. Naudojimasis buvo apribotas ir dar viena – šeštąja – sąskaita, kurioje buvo kelių dešimčių tūkstančių litų kredito limitas ir kuria ketinau pasinaudoti būtent tą dieną. Suprantama, nebegalėjau ir dėl to patyriau nuostolių.

Paaiškėjo, kad taip antstolės Virginijos Meškauskienės kontora vykdo išieškojimą laiku nesumokėtos 75 litų man skirtos baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jokio pranešimo (ir raginimo sumokėti) apie tokius antstolių ketinimus ir veiksmus negavau. Be to, didžiąją dalį baudos (50 litų) sumokėjau laiku. Darydamas pavedimą, dėl baudos dydžio suklydau – likau skolingas 25 litus. Tačiau vis tiek to, ką ši antstolių kontora, galbūt ir bankai, darė mano atžvilgiu kitaip kaip vagyste, neteisėtu įsiveržimu į mano pivačius finansus ir pasipelnymu pavadinti negaliu. Skaityti toliau »

Jau pusantrų metų didėjantis nedarbas, tūkstančiai bankrutavusių įmonių ir paskolų bankams negalinčių grąžinti gyventojų. Kiek prie šio niūraus šiandieninio Lietuvos paveikslo prisidėjo Lietuvos Bankas, nesuvaldęs komercinių bankų skolinimo bumo 2004-2007 metais?

Pokalbis su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku prof. Kęstučiu Glavecku balandžio 25d. BTV laidoje „Svarbus pokalbis“ Skaityti toliau »

Praėjusių metų  vasario mėn. rašiau, kad dėl didėjančių nuostolių per ateinančius keliolika mėnesių valstybės kapitalo UAB „Būsto paskolų draudimas“ tikriausiai neišvengs bankroto arba mokesčių mokėtojų pinigais teks didinti jos kapitalą. Tuomet siūliau leisti šiai įmonei bankrutuoti. Tačiau praėjusią savaitę sulaukėme „džiugios“ naujienos – kad ši bendrovė toliau galėtų vykdyti savo įsipareigojimus bankams, Vyriausybė nusprendė padidinti jos kapitalą 60 mln. lt. Taip per šią įmonę mokesčių mokėtojų pinigai toliau bus dalinami komerciniams bankams, kurie vykdė rizikingą ir visiškai neatsakingą skolinimo politiką 2005-2008 metais. Skaityti toliau »

Pasak finansų  ministrės, pensijos ir kitos socialinės išmokos sukuria bemaž pusę didžiulio, siekiančio beveik 10 proc. BVP valstybės biudžeto deficito. Ar parengta „Sodros“ reforma padės sumažinti šį deficitą šiais metais ir ateityje? O gal tai bus viso labo dar viena reformos imitacija?

Interviu su su Raimondu Kuodžiu, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriumi, atskirosios „Sodros“ reformos koncepcijos autoriumi kovo 14d. BTV laidoje „Svarbus pokalbis“. Laidos vedėjas – analitikas Stasys Jakeliūnas.

Kodėl gimė  jūsų atskiroji nuomonė? Ar nesutikote su kitų koncepcijos rengėjų pasiūlymais? Skaityti toliau »

Opozicinės  frakcijos Seime baigia derinti alternatyvią vyriausybės programą. Ar šios frakcijos, suformavę valdančiąją koaliciją, sugebėtų išvesti šalį iš krizės? Kaip šių frakcijų atstovai supranta ekonominių ir finansinių problemų priežastis ir kokie būtų jų veiklos prioritetai?

Diskusija kovo 7d. BTV laidoje “Svarbus pokalbis”su Valentinu Mazuroniu – Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnu bei opozicijos lyderiu ir Kęstučiu Daukšiu – Seimo Darbo partijos frakcijos ir Ekonomikos komiteto nariu. Laidos vedėjas – Stasys Jakeliūnas.

Kol kas jūs dar nepaskelbėte savo programos, todėl negalime labai detaliai ją nagrinėti. Tačiau gal galite pasakyti, ko siekiate, rengdami šią programą? Skaityti toliau »

Du Švedijos bankai – SEB ir “Swedbank”, užimantys 50 proc. paskolų  rinkos, pernai Lietuvoje  patyrė  beveik tris milijardus litų nuostolių. Tai – trys procentai mūsų  valstybės BVP. Kas lėmė tokius milžiniškus nuostolius ir ko šalies ekonomikai bei gyventojams tikėtis iš šių bankų šiemet?

Interviu su “Swedbank” Lietuvoje vadovu Antanu Daniu vasario 14d. BTV laidoje “Svarbus pokalbis”. Laidos vedėjas – Stasys Jakeliūnas.

Kaip jaučiasi vadovas banko, kuris per metus patyrė daugiau kaip milijardą litų nuostolių? Skaityti toliau »