Nepriklausoma analizė
ir komentarai

1. Lietuvoje struktūrines finansų problemas kelia ir makroekonominį nesubalansuotumą kuria sparčiais tempais auganti užsienio valiuta denominuota privataus sektoriaus skola, kuri negeneruoja pakankamai eksporto pajamų, t.y., šalies mastu šie pinigai nėra efektyviai panaudojami. Tuo pačiu yra pažeidžiamas vienas iš svarbiausių finansų valdymo principų – valiutų suderinamumo.
2. Tai didina ir ateityje gali dar labiau didinti einamosios sąskaitos deficitą, kuris kol kas didžiąja dalimi dengiamas naujomis paskolomis iš užsienio bankų.
3. Iš esmės Lietuvoje, dengiant einamosios sąskaitos deficitą, vyksta panašus procesas, kaip ir 1991-1997 metais, kuomet įvairios „sekundės“ ir „litimpeksai“ rinko pinigus iš žmonių ir atsiskaitydavo su jais tol, kol būdavo naujų pinigų srautas. Šiam naujų pinigų srautui išsekus, „sekundės“ ir „litimpeksai“ bankrutavo. Skaityti toliau »

Nesileisdamas į įprastų makroekonominių rodiklių prognozes (tai geriau išmano kiti), pabandysiu apibūdinti kai kuriuos teigiamus ir neigiamus faktorius pasaulyje ir šalyje, kurie įtakos Lietuvos finansus ir ekonomiką kitais metais. Man, kaip ir daugumai kitų šalies piliečių, BVP ar infliacijos statistiniai duomenys mažai ką reiškia. Aš daugiau dėmesio skiriu kitiems dalykams, pvz., ar į Lietuvą ateinantys pinigai yra efektyviai panaudojami ir kokia šalies finansų būklė, o tam užtenka panagrinėti keletą Lietuvos banko ir Statistikos departamento skelbiamų ataskaitų. Vis tik paminėsiu vieną BVP prognozę (Danske Bank), kuri man atrodo realistiškiausia. Ji – vienoda visoms Baltijos valstybėms: BVP augimas 2007 m. – nuo 9 iki 12 proc., 2008m. – nuo 3 iki 5 proc. Skaityti toliau »

Per trečiąjį š.m. ketvirtį Lietuvos BVP augo iki šiol neregėtu tempu – beveik 11%, tačiau kažkodėl mažai kas džiaugiasi šiuo rekordu. Atmosfera yra įkaitusi ir nerimastinga. Įdomu, kodėl? Galbūt bijoma, kad kiti metai bus sudėtingi (reikšmingai lėtėjanti ekonomikos plėtra, dar smarkiau augančios kainos ar kitos problemos)? O gal jau nujaučiama, kad visas šis ekonomikos „stebuklas“ nėra natūralus reiškinys, kad tai – viso labo nevaldomo skolinimosi (ar skolinimo – priklausomai nuo požiūrio) bumas Lietuvoje? Tuo tarpu svarbiausia ES finansų institucija – Europos centrinis bankas (toliau – ECB) – rimtai įspėja Lietuvą ir kitas panašias šalis apie gręsiančius pavojus. Manau, kad pats laikas paklausti savęs: ar su tokiu Lietuvos ekonomikos ir finansų valdymu neatsidūrėme finansinėje aklavietėje? Mano nuomone, atsakymas į šį klausimą yra teigiamas, ir štai kodėl: Skaityti toliau »