Nepriklausoma analizė
ir komentarai

Praėjo ketveri metai, kai Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Jau ketveri metai didžiuojamės nauju politiniu bei teisiniu statusu. Bet dar mažai kalbame apie naują ekonominę situaciją, naują šalies ekonomikos epochą bei istorinį ekonomikos raidos laikotarpį, prasidėjusį kaip tik 2004 metais. Laikotarpį, kada į šalies ekonomiką plūstelėjo reikšmingi ES paramos (o ir kiti) pinigai, laikotarpį, kuris kažin ar kada šalies ekonomikos istorijoje išvis bepasikartos. Skaityti toliau…

Praėjusių metų gegužės mėn. The Economist Intelligence Unit (The Economist grupės analitinis ir konsultavimo padalinys) paskelbė straipsnį apie Baltijos valstybių makroekonomines tendencijas ir galimas jų gilėjimo pasekmes. Tos tendencijos – tai žymiai didesni paskolų portfelių, lyginant su BVP, augimo tempai, ženklūs einamųjų sąskaitų (ir ypač – užsienio prekybos) deficitai, žymiai spartesni darbo užmokesčio nei darbo našumo augimai. Jei tokios tendencijos laikosi pakankamai ilgai, kaip rodo kitų šalių patirtis, sukuriamos gilios makroekonominės disproporcijos, sparčiai kyla vartojimo prekių ir nekilnojamojo turto kainos, o tai gali atvesti prie pastarųjų kritimo ar net finansinių krizių. Straipsnyje Baltijos valstybėms, jei minėtos tendencijos nesikeis, buvo prognozuojamas ekonomikos raidos scenarijus su didėjančia infliacija ir ilgalaikiu eksporto konkurencingumo praradimu.

Skaityti toliau »

Pastaruoju metu mažai besistebime, kad klimatas pasaulyje pasidarė sunkiai nuspėjamas: kažkur –didžiuliai karščiai ir miškų gaisrai, kitur – audros ir potvyniai, o Lietuvoje – beveik nebeliko žiemos. Akivaizdu, kad su Žemės klimatu kažkas darosi. Kai kurių didžiųjų valstybių politikai, žiniasklaida (pvz., BBC) ir Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (angl. sutr. IPCC) vienu balsu tvirtina, kad vyksta globalinis atšilimas ir dėl to kalta žmonija. Klimato kaitos problemos buvo ir ką tik pasibaigusioje Europos Sąjungos vadovų susitikimo darbotvarkėje. Sakoma, kad tirpsta ledynai, kylantis vandenynų lygis grasina užtvindyti didžiules pakrančių teritorijas, dažnėja audros ir potvyniai, didėja sausrų tikimybė ir viso to priežastis yra anglies dvideginio dujos, kurias žmonija išmeta į atmosferą, sukurdama „šiltnamio efektą“. Teigiama, kad reikia imtis ryžtingų veiksmų – kol nevėlu, reikšmingai mažinti atmosferos taršą, priešingu atveju visos žmonijos laukia globali katastrofa.

Skaityti toliau »